kompetencija


kompetencija
kompetencija statusas T sritis Švietimas ir mokslas apibrėžtis Asmens gebėjimas, naudojantis turimomis žiniomis, įgūdžiais, savybėmis ir patyrimu atlikti tam tikrą darbą. Kompetencija yra trijų tipų: funkcinė, pažintinė ir bendroji. Kompetenciją lemia mokymosi ar studijų metu įgytos žinios, gebėjimai, susidarytas požiūris ir vertinimas. Kompetencijos kokybiškumą veikia darbuotojo sukaupta veiklos patirtis. Profesinio rengimo metu įgyta kompetencija patvirtinama pažymėjimu, atestatu arba sertifikatu. Apibrėžtai platesnei veiklai arba profesijai reikalingos kompetencijos sudaro kvalifikaciją. atitikmenys: angl. competence pranc. compétence, f

Aiškinamasis kvalifikacijų sistemos terminų žodynas. – Vilnius: Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. . 2008.

Смотреть что такое "kompetencija" в других словарях:

  • kompetencija — kompetèncija ž DEFINICIJA 1. djelokrug prava odlučivanja jedne ustanove ili osobe; mjerodavnost, nadležnost 2. priznata stručnost, sposobnost kojom tko raspolaže [stručna kompetencija] 3. lingv. znanje koje govornik ima o jezičnom sustavu… …   Hrvatski jezični portal

  • kompetèncija — ž 1. {{001f}}djelokrug prava odlučivanja jedne ustanove ili osobe; mjerodavnost, nadležnost 2. {{001f}}priznata stručnost, sposobnost kojom tko raspolaže [stručna ∼] 3. {{001f}}lingv. znanje koje govornik ima o jezičnom sustavu vlastitoga jezika… …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

  • kompetencija — kompeteñcija dkt. Darbúotojų profèsinės kompeteñcijos įvértinimas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kompetencija — statusas Aprobuotas sritis švietimas apibrėžtis Gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. atitikmenys: angl. competence šaltinis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • kompetencija — statusas T sritis Švietimas ir mokslas apibrėžtis Gebėjimas atlikti tam tikrą operaciją ar užduotį realioje ar imituojamoje veiklos situacijoje. atitikmenys: angl. competence pranc. compétence, f …   Aiškinamasis kvalifikacijų sistemos terminų žodynas

  • kompetencija — statusas T sritis Švietimas ir mokslas apibrėžtis Gebėjimas pritaikyti žinias ir įgūdžius. atitikmenys: angl. competence pranc. compétence, f …   Aiškinamasis kvalifikacijų sistemos terminų žodynas

  • kompetencija — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Gebėjimas pagal kvalifikaciją, žinias, įgūdžius gerai atlikti veiklą. kilmė lot. competentia – atitikimas, gebėjimas …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • kompetencija — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Įgaliojimų turėjimas ką nors daryti. kilmė lot. competentia – atitikimas, gebėjimas …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • kompetencija — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą, turėti jai pakankamai žinių, įgūdžių, energijos. Žmogaus kompetencijos svarba tuo didesnė, kuo reikšmingesnis jo socialinis vaidmuo.… …   Sporto terminų žodynas

  • kompetencija — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Gebėjimas pagal kvalifikaciją, žinias, įgūdžius gerai dirbti; išmanymas. kilmė lot. competentia – atitikimas, gebėjimas atitikmenys: angl. competence vok. Kompetenz, f rus. компетенция …   Sporto terminų žodynas


We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.